Pradžia Straipsniai

Atsinaujinančios energijos įranga

 

 

Kontaktai pasiteiravimui:

8 618 47755

info@bekaminai.lt

Dirbame visoje Lietuvoje

Apmokėjimas prekę pristačius

 

 

      

 

    

  

Straipsniai

Šilumos energiją galima panaudoti antrą kartą

Šilumą galima kaupti ir ją vėliau panaudoti dar kartą. Tai leidžia padaryti šilumos energiją akumuliuojantys sprendimai.

Austrijos specialistai sukūrė medžiagą, kuri leidžia itin gerai kaupti šilumą. Toji medžiaga „Heat Memory System“ (HMS) pavadinimu gali sukaupti židinio ar krosnelės šilumą ir tolygiai grąžinti ją į aplinką.

„HMS akumuliacinė medžiaga – tai itin sunkus iš natūralių medžiagų pagamintas liejinys, kuris sukaupia nepalyginamai daugiau šilumos, negu panašios natūralios medžiagos, - pasakoja Benas Dragūnas, įmonės „B&E Kaminai“ vadovas. – Ji visiškai ekologiška – nekeičia savo struktūros dešimtmečius. HMS akumuliacinė medžiaga talpinama kuo arčiau šilumos šaltinio – židinio ar krosnelės degimo kamerų viduje. Šis patentuotas būdas leidžia tolygiai panaudoti židinio ar krosnelės skleidžiamą šilumą“.

Židiniu ar krosnele šildoma patalpa dažnai per smarkiai įkaistai. Nustojus kūrenti, ji taip pat greitai ataušta, o norint, kad temperatūra netaptų per žema, tenka krauti malkas dažnai.

„Židinys ar krosnelė su HMS sistema iš karto dalį energijos panaudoja šildyti patalpai, bet šioji neįkaista per smarkiai – dalis energijos sukaupiama akumuliacinėje medžiagoje, - pasakoja pašnekovas . -  Rečiau kraunant į židinį ar krosnelę malkas jų mažiau sunaudojama. Židiniui ar krosnelei užgesus, sukaupta šilumos energija spinduliuoja šilumą į patalpą net 9 valandas“.      

Lietuvoje galima įsigyti tokias Austrijos kompanijos „Austraflamm“  sistemas, montuojamas šios firmos židiniuose bei krosnelėse.

Siūloma ir daugiau panašių sprendimų, leidžiančių taupyti šilumą, kuri išleidžiama per kaminą. Vienas iš tokių sprendimų – tai dūmų ir vandens ekonomaizeris. Šis prietaisas veikia šilumokaičio principu, jis leidžia grąžinti į šilumos sistemą kaminu išlekiančių dūmų šilumą. Dūmų šiluma panaudojama perduodant šilumą skysčiui, esančiam ekonomaizerio viduje. Ekonomaizeris yra montuojamas tarp šildymo prietaiso ir dūmtraukio. Pašildytas skystis keliauja į šildymo sistemą, pakeldamas grįžtančio į katilą vandens temperatūrą. Toks principas  leidžia papildomai gauti nuo 4,5 iki 13 kW šiluminės galios. Jį naudojant galima rinktis mažesnės galios šildymo katilą ir tuo pačiu sunaudoti mažiau kuro.

„Dūmų-vandens ekonomaizeris efektyviausias kartu su aukštesnę temperatūrą išmetančiais šildymo katilais, tokiais kaip ketiniai centrinio šildymo katilai, židiniai, krosnelės“, - pasakoja „B&E Kaminai“ vadovas.

Šilumos taupymui gali būti naudojamos ir akumuliacinės katilinės – jos perteklinę šilumą panaudoja šildyti prie sistemos prijungtai vandens talpai. Tokioje talpoje esantis vanduo imamas šildyti, kai šildymo sistemai energijos jau per daug. Tada užsidaro specialus vožtuvas, ir šiluma patenka į akumuliacinę talpą. Kai kuras sudega, į sistemą patenka šiluma, sukaupta akumuliaciniame rezervuare. Šildymo sezono metu toji šiluma gali šildyti patalpas net 1-3 dienas.

"Kadangi visa įranga tokiu būdu veikia esant maksimaliai aukštoms temperatūroms, joje susikaupia mažiau suodžių,- pasakoja pašnekovas. - Katilas ir dūmtraukis tokiu atveju gali būti eksploatuojami ilgiau. Be to, katilas veikia efektyviau -  kuras visiškai sudega, o jo sunaudojama 20-30 procentų mažiau".

   

B&E kaminai vadovas Benas Dragūnas

 

 

 Kaminų rūšys ir teisingas jų įrengimas

Židinys – namų jaukumo simbolis, erdvės akcentas. Tačiau šis gražus interjero elementas neatliks savo funkcijos, jeigu šalia nebus dūmtraukio. Specialistai teigia, kad eksploatuojant modernius šildymo prietaisus mūrinis kaminas be įdėklo suyra per trejus metus. Todėl nuo archajiškų molinių ir akmeninių iki dabartinių dūmtraukių nueitas ilgas kelias – buvo ne tik ieškoma temperatūrai atsparių medžiagų, bet ir gerinamas dūmtraukio sandarumas atsparumas ir ilginamas jo eksploatacijos laikas.

 

Mūriniai kaminai su plieniniais įdėklais.

 

Kaminas ir dūmtraukis – šiais dviem žodžiais apibūdinamas tas pat objektas. Pirmasis – kiek platesnis, nes kaminas gali būti skirtas ir vėdinimui. Iki šiol labiausiai paplitę paprasčiausi mūriniai kaminai, kuomet iš plytų išmūrijama anga sienoje arba kurioje nors kitoje patalpos dalyje. Tai atliekama pastato statybos metu kartu su kitais statybos darbais ir todėl nereikalauja papildomų rūpesčių. Net ir statybos metu kaminui dažnai nesuteikiamas deramas dėmesys, nors tvarkingas kaminas būtinas priešgaisriniam saugumui užtikrinti. Rūpesčių atsiranda tuomet, kai mūrininkai susirenka įrankius ir iškeliauja, o vėliau prie tokio dūmtraukio reikia prijungti modernų šildymo prietaisą – katilą ar židinį. Beje, neretai  paaiškėja, kad tai ne dūmtraukis, o geriausiu atveju vėdinimui skirtas kaminas. Nerūdijančio plieno įdėklas (įvertinus ir mūrijimo darbus) kainuoja ne ką pigiau nei gamykloje pagamintas lengvas ir greitai surenkamas modernus dūmtraukis. Pravartu žinoti, kad gero plytinio kamino sienelės mūrijamos tik iš tam skirtų sertifikuotų plytų, o keraminiai blokeliai su ertme, pritaikyti ventiliacijos angoms, kaminams netinka – jų sienelės per plonos. Mūrinių kaminų sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Kamino angos skerspjūvis parenkamas atsižvelgiant į prietaiso techninį pasą, kuriame nurodyta, kokia trauka būtina, kad būtų užtikrintas kokybiškas prietaiso darbas. Mažos krosnelės be reguliuojamo oro padavimo nepatartina jungti prie didesnio skersmens dūmtraukio, nes dalį energijos krosnelė atiduos kamino sienelėms šildyti. Tačiau mūriniai kaminai netinka šiuolaikinei šildymo įrangai, kuri labai sparčiai tobulėja.

 

Jie nebeatitinka priešgaisrinį saugumą užtikrinančių griežtesnių reikalavimų aukštai temperatūrai, rūgštims ir kondensatui. Kita vertus, jei naudojama ir senesnė įranga, kuo rečiau ji pakuriama ir kuo žemesnė temperatūra pasiekiama, kuo nekokybiškesnės malkos naudojamos, tuo daugiau dervų ir suodžių kaupiasi kamine. Rekonstruojant ar keičiant seną šildymo sistemą naują dūmtraukį reikia pritaikyti prie naujojo šiuolaikinio katilo. Jeigu montuojamas dujinis katilas, be įdėklo kamine negausite leidimo eksploatuoti šildymo sistemą. Montuojant reikiamo dydžio apvalų, ovalų ar lankstų įdėklą sename plytiniame dūmtraukyje dalis problemų yra išsprendžiama.  Geriausias yra apvalus įdėklas, tačiau toks reikiamo skersmens įdėklas telpa ne į visus mūrinius kaminus, todėl jie gaminami ir ovalo formos.  Jei dėl kamine esančių kliūčių ir nevienodo angos skerspjūvio nepavyksta įdėti standaus įdėklo, vienintelė išeitis –  lankstus įdėklas. Renkantis įdėklus geriau žinoti, kuo kūrensite krosnelę, nes gamintojas produkciją sertifikuoja, o sertifikate nurodo, kaip galima eksploatuoti konkretų gaminį ir kokias kuro rūšis naudoti. Taip pat neverta taupyti ir keisti įdėklo lanksčiu vamzdžiu, kuris naudojamas gartraukiams, nes jo metalas dažnai gaminamas iš aliuminio, todėl negali būti naudojamas kaminams, nes jis nėra atsparus aukštai temperatūrai.

 

Montuojant naują šildymo katilą ar jį keičiant būtina įvertinti temperatūrą bei trauką dūmtraukyje. Todėl reikia apskaičiuoti dūmtraukio skersmenį ir aukštį bei numatyti gerą dūmtraukio šilumos izoliaciją, kad būtų pakankama trauka. Traukos jėga turi įveikti šildymo katilo, jungiamojo elemento bei kitų papildomai prijungtų įrenginių pasipriešinimą. Sumažėjus šildymo katilo šalinamų degimo produktų temperatūrai, dūmtraukio trauka pablogėja.

 

Metaliniai kaminai – lengvi, greitai montuojami, gali būti įrengti tiek namo viduje, tiek ir išorėje, jiems nereikalingas pamatas. Erdvėje jie užima mažiau vietos, nes tvirtinami krosnelės ar židinio viršuje. Plieninį dūmtraukį galima montuoti ir jau pastačius namą, bet tik tuo atveju, jeigu poreikis turėti židinį atsirado vėliau, kai namas jau buvo pastatytas, o kamino jame nėra. Jeigu iš anksto planuojamas židinys,  bet kuriuo atveju geriau dūmtraukį sumontuoti iš karto, nes tada lengviau sandarinti perdengimo tarp aukštų ar stogo konstrukcijos sandūros su dūmtraukiu plyšius. Jeigu norimoje vietoje dūmtraukio negalima statyti dėl per arti esančių medinių konstrukcijų, patartina įrengti pristatomą dūmtraukį namo išorėje. Metalinis (plieninis) kaminas pastato išorėje turi būti apšiltintas – todėl jis gaminamas dvisluoksnis. Viduje yra nerūdijančio plieno vamzdis, 5 cm izoliuojanti medžiaga ir viršutinis sluoksnis. Jis gali būti iš nerūdijančio plieno, cinkuotos arba karščiui atspariais dažais dažytos skardos.

 

Surenkamieji moduliniai keraminiai kaminai

 

Tai dažniausiai naudojama kaminų rūšis Vakarų šalyse, kai kaminas įrengiamas naujai statomame name. Jie pasirenkami dėl ypač didelio ilgaamžiškumo ir saugumo. Mūrijant kaminą iš plytų būtina įrengti pamatą, o 8 metrų kamino mūrijimo darbai užtrunka apie šešias dienas, be to, sumūrijus kaminą būtina į jį įmontuoti įdėklus ir apšiltinti kamino dalį virš stogo. Taigi mūrinis kaminas statomas ilgiau, o garantija įdėklui –  3-10 metų, ji priklauso nuo kokybės ir kainos.

 

Keraminis modulinis kaminas yra iki 4,5 kartų lengvesnis nei mūrinis, todėl jam, skirtingai nei mūriniam, ne visada reikia įrengti pamatą, jį galima montuoti tiesiog ant armuotos gelžbetoninės perdangos. Jis užima mažiau vietos nei mūrinis.  8 metrų moduliniam kaminui sumontuoti tereikia 8 darbo valandų (2 dienų po 4 val.), o esant palankioms oro sąlygoms galima sumontuoti ir per dieną. Keraminiai moduliniai kaminai turi nemažai privalumų – jie yra ilgaamžiai (atsparūs rūgštiniam kondensatui), lengvai montuojami, taupo vietą namo viduje. Taip pat jie yra ypač saugūs – kokybiški moduliniai keraminiai kaminai turi garantiją nuo suodžių gaisro, o nerūdijančio plieno kaminai po suodžių gaisro nebeatitinka deklaruojamų savybių ir turėtų būti keičiami.


 Kamino pagrindas priklauso nuo jo padėties ir nuo pastato konstrukcijos. Jeigu pirmame aukšte nėra perdangos, o kaminas montuojamas pastato viduje tiesiai ant sutankinto grunto, pakanka įrengti betoninę pagalvę, jos matmenys priklauso nuo modulinio kamino tipo.  O jei kaminas pristatomas lauke, būtina įrengti pamatą, taip pat atsižvelgti į grunto tipą, įšalo gylį ir t. t.

 

Esminis skirtumas nuo nerūdijančio plieno kaminų – keraminiai kaminai yra statinio dalis, o nerūdijančio plieno kaminai – prietaiso.

 

Kaminų įrengimo ir naudojimo problemos:

• blogai parinktas aukštis bei vidinio skerspjūvio diametras;

• netinkamas atviro tipo židinio angos plotas;

• netinkamas įrenginio prijungimas prie dūmtraukio;

• blogai įrengtas dūmtraukis;

• neteisingai parinkti atstumai su kitais kaminais, ventiliavimo angomis;

• neįvertintas atstumas iki kitų pastatų, medžių, vėjo bei kitų oro srautų judėjimo kliūtys;

• kaminas prastai izoliuotas;

• pernelyg intensyvi trauka ir pan.

 

Geras kaminas – tik teisingai įrengtas

 

Kad ir kokį kaminą pasirinktumėte, jį reikia tinkamai įrengti. Tai geriausiai gali atlikti savo darbą išmanantys profesionalai, nors aplaidumo ir žinių stokos tokiu atveju taip pat pasitaiko. Tačiau nieko nėra blogiau, jeigu kaminą nuosavame name montuoja neišmanantis žmogus, pasitikintis savo jėgomis labiau nei profesionalų patirtimi. Visos klaidos dažniausiai susijusios su neprofesionaliu statytojų pasirengimu, kuris pasireiškia patirties trūkumu ir žinių šaltinių ribotumu.

 

Pagrindiniai reikalavimai kaminams.

 

Juos reikia žinoti, kad nepasitaikytų esminių klaidų.

1. Gerai traukai būtinas pakankamas kamino aukštis bei skerspjūvis, jei kamino aukštis nuo įrenginio prijungimo prie dūmtraukio taško yra vos keturi metrai ir dūmtraukio skerspjūvio plotas atitinka tik vienos plytos plotą, vietoje židinio geriau statyti uždaro tipo krosnelę su nedideliu ugniakuru.

 

2. Dar didesni kamino aukščio ir skerspjūvio reikalavimai keliami atviro tipo židiniams. Jei pasirinkote ugniakurą, kurio angos matmenys 50x60, angos skerspjūvis 400 cm², kamino aukštis turi būti bent l0 metrų. Didesnės angos atviro tipo židiniai, kurie išties suteikia būstui išskirtinio jaukumo, turi turėti dar didesnio skerspjūvio ir pakankamo aukščio dūmtraukius. Visais kitais atvejais, taip pat ir neteisingai parinkus atviro tipo židinio statymo vietą, nepakankamą šviežio oro įvedimą, į būsto patalpas nuolat pateks dūmų.

 

3. Netinkamas įrenginio prijungimas prie paties dūmtraukio, kai naudojamos karščiui neatsparios sandarinimo medžiagos, sujungimo elementai. Žinant, jog skirtingos medžiagos turi skirtingą plėtimosi koeficientą, būtina jas parinkti taip, kad koeficientas būtų kiek įmanoma panašesnis. Tada medžiagos plečiasi ir traukiasi vienodai, siūlės lieka sandarios. Priešingu atveju blogėja trauka, per plyšius išmetami dūmai. Ta pati problema kyla ir tuo atveju, kai prijungimui prie dūmtraukio naudojama per plona skarda. Ji tiesiog pradega. Patikimam prijungimui naudotinas storasienis juodo metalo vamzdis (būtinai su temperatūrine siūle plėtimuisi), nerūdijančio metalo skarda su titano arba molibdeno priemaišomis.

 

4. Prie dūmtraukio įrengimo problemų priskiriamas ir paties dūmtraukio neteisingas įrengimas. Dūmtraukis, išeidamas iš degimo įrenginio, negali susiaurėti, o lenkimo kampų suma neturėtų viršyti 90 laipsnių. Prie to paties dūmtraukio prijungus du degimo šaltinius nė vienas jų patikimai neveiks. Ir visiškai mažai tikėtina, kad jie patikimai veiks tuo pačiu metu.  Be to, du įrenginius prijungti prie vieno kamino ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama.

 

5. Dūmtraukio išmetami dūmai per tame pačiame stove įrengtas ventiliacijos angas patenka atgal į patalpas. Problema turi klasikinį T tipo vėdinimo kamino įrengimo sprendimą. Šiuo atveju kaminai pasižymi ne tik slėginiu atskyrimu, bet ir yra apsaugoti nuo tiesioginio kritulių poveikio.

 

6.   Dūmtraukio vieta būsto plane ypatingos reikšmės neturi, tačiau norint, kad kaminas gerai trauktų, būtina laikytis aptartų reikalavimų ir kai kurių profesinių paslapčių. Didelės įtakos gali turėti vėjas, tiksliau jo intensyvumas ir kryptis.

 

7. Naujos statybos namuose pastebimas efektas, kai per dūmtraukį oras ir dūmai ne ištraukiami, bet šaltas oras pučiamas į patalpas atgal. Toks efektas ypač dažnas, kai mūrinis dūmtraukis įrengiamas išorinėje sienoje ir yra be įdėklo. Problema dažniausiai ta, kad dūmtraukis – nepakankamai apšiltintas, o šaldamas sudaro atbulinę trauką. Paprastai pakanka gerai apšiltinti išorinę sieną, kurioje įrengtas dūmtraukis, ir problema išsprendžiama.

 

8. Esant pernelyg intensyviai traukai, kuri būna tais atvejais, kai įrengiamas labai aukštas ir didelio skerspjūvio kaminas, kai pastatas pastatytas šlaite ir pan., normaliam degimo įrenginio darbui reikia naudoti automatinius arba rankinio valdymo traukos reguliuotojus. Kai kuriais atvejais šią funkciją gana sėkmingai atlieka dūmtraukio uždaromoji sklendė. Trauka gerinama įrengiant specialios konstrukcijos kaminus, papildomai montuojant mechaninius ar elektrinius traukos gerintojus. Pastarieji padeda daugelyje situacijų, jie naudojami įrengiant  itin modernius židinius, tačiau yra gana brangūs.

 

Dūmtraukių eksploatacija

 

Renkantis dūmtraukį, jo įrengimo vietą bei jį eksploatuojant svarbu laikytis priešgaisrinių reikalavimų, kuriuos reglamentuoja STR.  Dūmtraukis turi būti gerai izoliuotas, neturėti jokių posūkių, jo skerspjūvis apskaičiuojamas pagal židinio charakteristikas ir traukos poreikį, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 13384 pirmąja dalimi.  Atstumas nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų nurodomas kamino gamintojo atitikties dokumentuose ir montavimo instrukcijose. Ten, kur kaminas liečiasi su lubomis, stogo danga, būtina sudėti metalinius elementus, padengti antiseptikais medines konstrukcijas, kad būtų padidintas jų atsparumas karščiui. Mažiausias dūmtraukio aukštis nuo pakuros – 5 metrai, dažniausiai pasitaikantis dūmtraukio aukštis – apie 7-8 metrus. Jis apskaičiuojamas nubrėžus liniją 10 laipsnių kampu nuo horizonto, jei dūmtraukis yra ne daugiau kaip 1,5 m atstumu nuo stogo kraigo ar parapeto.

 

Visus dūmtraukius svarbu tinkamai prižiūrėti ir nuolat valyti, nes ant sienelių nusėda ir suodžiai, ir dervos, kuriose yra degaus kreozito. Nuo kibirkšties toks kaminas gali užsiliepsnoti. Kilus gaisrui, kamine susidaro net iki +1100 laipsnių karščio. Nuo įkaitusio kamino užsiliepsnoja degios medinės pastato konstrukcijos – perdengimai, grindys.

 

Kaminai virš degių stogo dangų (nendrių, šiaudų, skiedrų, bituminių čerpių) turėtų būti su kibirkščių gaudikliais. Jų sieteliai gaminami iš plieninio tinklelio.
 Galima sutaupyti prabangesnei apdailai ar baldams, tačiau įrengiant dūmtraukį taupyti tikrai neverta. Labai svarbu pasirinkti kokybišką kaminą ir profesionalius specialistus, kurie jį įrengs.

 

Parengta pagal UAB Schiedel kaminų sistemos  informaciją.

 

AR GALIMA MONTUOTI ŽIDINĮ DAUGIABUTYJE?

Įsirengti židinį panori ne tik gyvenantys nuosavuose namuose. Tačiau gyvenantiems daugiabutyje, židinį galima įsirengti tik daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose. Aukščiau daugiaaukščiame pastate židinio įrengti negalima, išskyrus viršutinį gyvenamojo namo aukštą. Į probleminius klausimus, kylančius įrenginėjant židinius, atsako UAB Vilpra židinių ir krosnelių specialistė Violeta Milda Ziberkienė.

1. Ar galima montuoti židinį daugiabutyje?

Reikia sužinoti, ar apskritai yra galimybė jūsų name saugiai įrengti, o vėliau ir prižiūrėti dūmtraukį, židinį.
Taip pat reikės gauti kaimynų sutikimą. Kitas etapas, kad galėtumėte keisti laikančias konstrukcijas (perdengimus, stogą) arba bendrą nuosavybę (šildymo stovus, balkonus, sienas, pamatus) reikia namo bendrijos arba namą administruojančios įmonės sutikimo.

Pagal daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų. Židinį galima įsirengti daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose. Aukščiau daugiaaukščiame pastate židinio įrengti negalima, išskyrus viršutinį gyvenamojo namo aukštą.

Turint bendraturčių sutikimą, iš Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus reikia gauti projektavimo sąlygas. Tuomet ar židinys tinkamas naudojimui, nusprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai. Tai įvertinant dalyvauja ir Priešgaisrinės saugos, ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jei židinį įrengiant buvo keičiama elektros instaliacija, sprendžiant dalyvaus elektrikai ir namo bendrijos ar administruojančios įmonės atstovas.

Be to, svarbu, jog židinį įrengtų kvalifikuoti židinių meistrai ir remtųsi statybos techniniais reglamentais: STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas ir ST 8860237.02:1998 Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės.

2. Kokia alternatyva židiniui gali būti daugiabutyje?

Daugiabutyje, kuriame nėra suprojektuoto ar pastatyto dūmtraukio židiniui ar krosniai, galite įsirengti elektrinį arba biožidinį, t.y. tokį židinį, kuriam nereikia dūmtraukio.

3. Kokį pavojų kelia židinys?

Atviro židinio trūkumas yra mažas efektyvumas ir gaisro pavojų keliančios žiežirbos. Tinkleliai, apsauginės grotelės, statomi priešais atviro židinio ugniakurą ne visiškai apsaugo nuo spragsinčios ugnies žiežirbų ir yra nepatogūs naudoti. Malonu ir naudinga, kai židinio ugnies išskiriama šiluma pasilieka patalpoje. 75-85 procentų šilumos išlieka patalpose, kai židinys įrengtas su uždaro tipo ugniakuru.

Tai yra saugiausias variantas. Židinys su uždaro tipo ugniakuru ir durimis (gali būti pakeliamos arba atveriamos) iš stiklo keramikos yra visai saugus - nesukelia nei gaisro, nei apsinuodijimo smalkėmis (anglies monoksidu CO ir kitomis dujomis) pavojaus. Dūmtraukio sklendės visuose židinio ugniakuruose gaminamos su tarpeliu dūmų likučiams pasišalinti į lauką.

4. Jeigu namas jau pastatytas, ar galima įrengti jame židinį, kai nėra sumūryto dūmtraukio?

Taip, galima. Tokiu atveju geriausia statyti plieninį dūmtraukį. Praeinamos visos perdangos, tarp jų ir stogas, dūmtraukio susikirtimo su namo konstrukcijomis vietos turi būti kruopščiai užsandarinamos karščiui atspariomis medžiagomis. Statant naują namą geriausia toje stogo vietoje, kur numatytas dūmtraukis, įdėti plieninę detalę, kurią iš karto galima užsandarinti. Židinį galima montuoti po metų ar net vėliau. Tuomet belieka toje vietoje prijungti dūmtraukį.

5. Ar reikalingas židiniui įdėklas į kaminą?

Taip, jis būtinas tuo atveju, jeigu židinys bus naudojamas intensyviai. Įdėklas pagerina trauką, surenka kondensatą. O jeigu planuojate židinį kurti du ar tris kartus per metus, įdėklo statyti nebūtina.

6. Kaip tinkamai pasirinkti ir teisingai įsirengti židinį?

Vienas iš svarbiausių dalykų rengiant židinį yra dūmtraukis. Nuo dūmtraukio priklausys židinio trauka, šilumos paskirstymas, taip pat tinkamai sumontuotame dūmtraukyje mažiau kondensuojasi drėgmė, ne taip greitai susikaupia suodžiai, mažesnė ir gaisro tikimybė.

Jei pastatas jau pastatytas, galima sumontuoti metalinį pristatomą kaminą. Tačiau jei židinys rengiamas šildymui, labai svarbu, kad kaminas būtų namo centre. Tuomet šiluma tolygiau sklis po namus. Židinys taip pat turi būti kuo arčiau kamino. Neįmanoma sumontuoti židinio viename kambario gale, jei kaminas yra kitame - tiesiog nebus geros traukos.

Gali būti ir taip, kad patalpas geriau šildyti krosnele. Jei vis dėlto būstą nusprendėte šildyti židiniu, geriau iš anksto numatyti ortakių vietas, suprojektuoti oro pritekėjimo į degimo kamerą kanalus.

Statant kaminą svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo prijungimo prie ugniakuro vietos jis turi būti ne žemesnis nei 5 m aukščio, skersmuo turi atitikti ugniakuro techniniame aprašyme nurodytus parametrus. Jei židinys skiriamas būstui šildyti, svarbu, jog oras į degimo kamerą pritekėtų iš ugniakuro viršaus, o ne tik pro pakuros groteles, židinio durelės turėtų būti itin sandarios. Į židinį patenkantis oras sušildomas ir išnešiojamas po patalpas. Be jo židinio ugniakuras perkaistų ir deformuotųsi ar net skiltų.

Svarbu nuspręsti, ar šalto oro pritekėjimą patalpoms šildyti atvesti iš lauko. Prieš rengiant židinį taip pat labai svarbu įvertinti, ar jums pakaks mėgautis ugnele tik vienoje patalpoje, ar norima, kad šiluma sklistų po visus namus. Renkantis ugniakurą reikia atsižvelgti į židinio galingumą ir šildomos patalpos plotą, apskaičiuoti pastato šilumos nuostolius. Svarbi ir paties židinio konstrukcija. jei židiniu planuojama šildyti visus namus, reikia, kad jame būtų gana aukšta dūmų kamera, antrinis degimas, pakankamo storio ar dvigubos degimo kameros sienos, tinkama oro reguliavimo sistema, ilgas vienos malkų pakrovos laikas.

Židinius montuojantys meistrai sako, kad 1 kilovato židinio šilumos galios pakanka sušildyti 10 kv.m gerai izoliuoto pastato. Jei būstas senas, tuomet 10 kv.m reikės daugiau šilumos. Montuojant židinį paprasčiausia nuvesti šilumą į antrą pastato aukštą. Tai ir kainuoja nedaug. Sudėtingiau priversti tekėti šiltą orą į greta esančias patalpas. Šiluma sklinda tik apie 4 metrus nuo židinio.

Toliau reikia montuoti specialius karšto oro ventiliatorius, kurie priverčia orą sklisti toliau. Renkantis židinį svarbu atkreipti dėmesį ir į medžiagas, iš kurių jis pagamintas. Židiniai gali būti gaminami iš ketaus arba plieno, ir jie visi yra gana patvarūs. Kita vertus, medžiagos turi ir privalumų, ir trūkumų. Tarkime, ketus ne taip greitai išdega, bet jis trapesnis nei plienas, tad jei nuo malkų ant įkaitusio ketaus pateks sniego, jis gali ir trūkti. Sutvarkius dūmtraukį, pasirinkus ugniakuro galingumą ir įrengus tinkamą ventiliaciją, ateina laikas pasirūpinti židinio išvaizda.

Žinoma, geriausiai židinį suprojektuos specialistai, tačiau ir čia galioja kelios bendros taisyklės. Jei židinys yra patalpos kampe, o ugniakuro stiklas tiesus, židinys tarsi dingsta patalpoje. Todėl rengiant jį kampe patariama rinktis ugniakurą lenktu stiklu. Svarbu iš anksto pagalvoti, ar norima atidaromų, ar pakeliamų ugniakuro durelių.

Daugelis žmonių žavisi atvira ugnimi, tad jiems verčiau rinktis pakeliamas dureles. Ir saugu: nuleidus dureles neiššoks kibirkščių, vėjas iš dūmtraukio suodžių nepripūs. Pagrindinis uždaromojo židinio privalumas – specialia sklende galima reguliuoti degimo intensyvumą. Jei įleidžiama daugiau oro, malkos dega sparčiau ir labiau šildo. Jei oro patenka mažiau, malkos dega lėčiau ir ne taip kaitriai. Mūsų įmonė ne tik siūlo išsirinkti iš didelės įvairovės židinio ugniakurą, bet ir dirba su geriausiais architektais, kurie suprojektuoja gražius, individualius židinius, itin derančius prie Jūsų būsto interjero ir atitinkančius pačius įvairiausius poreikius ir norus.

7. Kokia apdaila populiariausia moderniuose židiniuose?

Metalas ir stiklas. Metalas gali būti dažytas, sendintas, net specialiai apdorotas rūgštimi, kad atrodytų surūdijęs. Blizgius metalo paviršius galima išgauti dažant juos automobilių dažais specialiose kamerose. Automobilių dažai išlaiko 180 laipsnių darbinę temperatūrą. Apdaila iš vidinės pusės turi būti izoliuota, kad temperatūra židinio paviršiuje būtų kuo mažesnė.

8. Kokie turi būti židinio stiklai?

Stiklai gali būti tik dviejų rūšių – keraminis arba karščiui atsparus. Karščiui atsparus stiklas suminkštėja 500 laipsnių temperatūroje, todėl jį galima lankstyti, išgaubti sferą, įgaubti. Keraminis stiklas yra visiškai išbaigtas gamykloje. Reikia stengtis neprikrauti daug malkų į pakurą, dėti pamažu, nes degančiai malkai krentant ant stiklo, jis gali ir sudužti.

9. Kaip teisingai kūrenti židinį?

Reikia iš pradžių kaminą pasišildyti, po to truputį prasikurti mažomis malkutėmis ir jau vėliau dėti stambias, gerai išdžiovintas pliauskas. Negerai kūrenti išmetimui skirtais leidiniais – knygomis, žurnalais su blizgiu popieriumi, kartonu, nes juose yra cheminių priemaišų, galinčių užteršti židinį ir dūmtraukį. Tai dažniausiai būna nurodoma eksploatacijos instrukcijose, kurias gamintojai privalo pateikti kartu su garantiniais dokumentais.

10. Yra židinių be dūmtraukio, piramidės ar kiaušinio formos. Kur tokiuose židiniuose išeina dūmai?

Jūsų minimuose židiniuose dūmai nuvedami į tam tikrą dūmų nuvedimo kanalą, įrengtą grindyse per židinio kojelę ar specialią pakylą. Ant kamino turi būti galinga dūmų ištraukimo turbina. Ji montuojama ir tuo atveju, jeigu reikia pagerinti trauką židinio, kuris įrengtas didesniu atstumu nuo angos sienoje ar tarpaukštinėje perdangoje. Tokiu atveju dūmtraukis tiesiamas po kabinamosiomis lubomis, ties alkūne įrengiant groteles, pro kurias valomas dūmtraukis. Todėl geriausia, kai kartu su namo projektu daromas ir funkcinis interjero projektas, nes galima numatyti ne tik tikslią židinio vietą, bet ir tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, židinio įrengimą ant plaukiojančių grindų. Taip pat reikia žinoti, kad dūmtraukis, atsidūręs lauko sienoje, turi būti šiltinamas iš išorės. Bet kuriuo atveju norint įsirengti nestandartinį židinį, rekomenduojama dar projektuojant namą kreiptis į specialistus.

11. Kokių problemų gali kelti atviras ugniakuras?

Atvirą ugniakurą galima statyti patalpos dalyje, apsaugotoje nuo skersvėjų. Svarbiausia, kad jis neatsidurtų praėjimo zonoje arba toje vietoje, kur stumdomi vitrininiai langai. Įsirengiant tokį židinį labai dideli reikalavimai keliami kaminui. Kuo didesnis ugniavietės skersmuo, tuo didesnis dūmtraukio aukštis – kad būtų maksimali trauka. Iš lauko per ortakį į degimo zoną privalo būti paduodamas oras. Tai geriausia numatyti dar projektuojant namą. Dūmtraukyje įstatomas deflektoriaus – metalinė skarda, kuri priima pagrindinį karštį, sulaiko suodžius. Taip pat reiktų apatinėje ugniavietės dalyje statyti nedidelius laikiklius, pavyzdžiui, tvorelės formos, kad malkos pasikeltų ir degant būtų daugiau oro.

12. Kaip tinkamai prižiūrėti židinį?

Senoliai sakydavo, jog židinio kamino valymui gerai padeda į ugnį įmestos bulvių lupenos. Šių laikų specialistai be šio patarimo siūlo dar keletą: židinyje su kasete visuomet būtina išvalyti pelenus, neleisti jiems susikaupti virš pelenų grotelių. Pelenai trukdo būtinai oro cirkuliacijai, reikalingai degimui. Išimtus iš kasetės pelenus reikia suberti į metalinę, hermetiškai užsidarančią talpą. Talpa turi būti ant nedegančio pagrindo iki to momento, kol pelenai bus užkasti.

Kamino priežiūrai galima naudoti specialius miltelius, kurie periodiškai įpilami į ugnį. Specialistai rekomenduoja suodžių sudegimo katalizatorių „Sadpal“, kurį galima naudoti kūrenant malkas, pjuvenas, anglį, durpes ir organines atliekas. Ši miltelių pavidalo medžiaga išvalo kaminą nuo suodžių, valo židinių ir katilų vidinius paviršius, gerina degimo procesą, sumažina SO² ir NO² emisiją į atmosferą, mažina koroziją. Reguliariai naudojamas „Sadpal“ užtikrina kamino įdėklo ilgaamžiškumą. Dar vienas priežiūros būdas – specialiai židinių valymui skirti kibirai, kurie jungiami prie buitinio dulkių siurblio. Į juos siurbiant galima greitai surinkti pelenus iš židinio kapsulės ar pakuros. Minėtas židinių priežiūros priemones galite įsigyti mūsų prekybos salonuose.

13. Kaip valyti židinio stiklą?

Židinio stiklą galima valyti tik tada, kai visiškai ataušta kasetė. Jis valomas specialiu skysčiu, kurio galima įsigyti specializuotose židinių parduotuvėse. Kitas valymo būdas – šiltu vandeniu, įpylus truputį acto esencijos ar valymo miltelių, su audinio skiaute. Stiklo valymui negalima naudoti abrazyvinių medžiagų. Patariama nedeginti ugnies šalia stiklo.

14. Kokį kurą galima naudoti židiniams ir krosnims? Kokį draudžiama naudoti?

Nors Lietuvos klimato sąlygomis tai pasiekti labai sunku, malkų drėgnumas neturi viršyti 20 proc. Jį atitinka 18-24 mėnesius apsaugotose nuo lietaus ir ventiliuojamose patalpose džiovintos malkos.

Malkos, kurių drėgnumas siekia 50-60 proc., blogai dega, nešildo, degdamos išskiria daug dervos ir vandens garų, užteršia degimo kamerą ir dūmtraukį. Geriausios tos malkos, kuriose labai mažai šakų – ąžuolas, beržas, taip pat vaismedžių mediena (obelis, kriaušė). Šis kuras dega tolygiai ir jo anglys gerai rusena. Būtent tokios malkos tinka atviro tipo židiniui. Malkas, turinčias daug dervos, tai yra, spygliuočių medieną, galima naudoti tik židiniui su durelėmis.

Ruošiant malkas, nukirstą medį būtina iš karto supjaustyti, suskaldyti į ketvirčius ir kaip galima greičiau sudėti po stogu. Dar viena kuro rūšis – medžio pjuvenų briketai – tai pjuvenos be cheminių priemaišų ir rišamųjų medžiagų, supresuotos veikiant aukštam slėgiui. Šio tipo biokuras kai kuriais atvejais turi daugiau privalumų nei trūkumų. Jis puikiai tinka visiems kietojo kuro katilams, visų tipų krosnims bei židiniams. Pjuvenų briketai degdami nekibirkščiuoja, pasižymi ilgu degimo laiku ir mažu peleningumu. Jų naudojimo laikas neribotas. Palyginti su neapdorotu medienos kuru, briketuose ir granulėse kur kas mažiau drėgmės – 4-9 proc., degdami briketai pasižymi aukšta šilumine verte, kuri sudaro 4750 Kcal/kg. Pasak briketų gamintojų, 1 tona briketų atitinka apytiksliai 4 m³ kūrenimui skirtų malkų (20 proc. drėgnumo).

Židinius galima kūrenti ir rudąja anglimi, maišant ją su sausomis malkomis. Gamtos apsaugos reikalavimai draudžia naudoti kaip kurą buitines atliekas: tapetų klijus, presuotų medžiagų likučius, sintetines atliekas, degančias mineralines medžiagas (anglį, sausą spiritą). Jokiu būdu negalima naudoti degančių skysčių, tepalo ar kitų netinkamų medžiagų. Be to, jų deginimas kenkia ir jūsų sveikatai. Beje, židinio ugnį galima dažyti. Valgomoji druska liepsnai suteiks savotiško gelsvumo, o įbėrus į židinį vario chlorido, ugnis nusidažys žalia arba žydra spalva. Medžių šaknys padės sukurti įvairiaspalvę skirtingų spalvų gamą, žybsėjimą, o obels malkos patalpai suteiks malonų kvapą.

15. Kodėl kartais sunku metalinėje šildymo krosnyje uždegti ugnį? Kartais bekuriant dūmai patenka į namo vidų. Ar kaltas kaminas, ar pati krosnis (dūmtraukis švarus)? Kokios galimos priežastys?

Atsakyti nenuvažiavus į vietą specialistui pakankamai sudėtinga, bet dažniausiai tai būna dėl oro pritekėjimo stokos. Todėl įkurdami krosnelę sudarykite sąlygas orui pritekėti: atidarykite orlaidę arba praverkite langą. Taip pat rekomenduojama prieš uždegant krosnelę joje sudeginti laikraštį: karštas oras pramuš dūmtraukyje vadinamąjį šalto oro kamštį ir krosnelę lengviau bus įkurti. Jei visi šie patarimai nepadeda, be specialisto pagalbos neapsieisite. Norint nustatyti tikslią priežastį, reikia atvažiuoti į vietą.

16. Koks yra apytikris židinio tarnavimo laikas ir nuo ko jis priklauso?

Yra paskaičiuota, kad jei židinyje dažnai pleška ugnis, ketaus židinys tarnaus 20 metų, plieninis – apie 15 metų. Tačiau jų ilgaamžiškumas dar priklauso ir nuo bendros konstrukcijos, montavimo kokybės. Tad verta rinktis ne tik medžiagas, bet ir gamintoją. Jei žmogus židinį užkuria tik vakarais, tai jis tarnaus tiek pat ilgai, kiek ir namas.

Greičiau išdega tik tie židiniai, kurie skiriami nuolat šildyti pastatui. Siekiant prailginti židinio tarnavimo laiką, būtina juo tinkamai pasirūpinti. Patį ugniakurą reikia valyti po kiekvieno kūrenimo, o dūmtraukį valyti patariama bent 2 kartus per metus. Jei židinys kūrenamas intensyviai – ir dažniau. Židiniuose galima naudoti specialias medžiagas, kurios kiek apvalo dūmtraukius nuo suodžių, tačiau kaminkrėčio jos nepavaduos.

17. Ką geriau pasirinkti namo šildymui – židinį ar krosnį?

Pagrindinis židinio ir krosnies skirtumas yra tas, kad pastaroji kaupia šilumą kokliuose. Židinys, atvirkščiai, šilumą į aplinką spinduliuoja iš karto, jos nekaupia. Tad vos nustojęs degti patalpos jis nebešildo. Tačiau abi šias savybes galima suderinti. Yra židinių, kurie iš karto gaminami su kokliais, muilo akmeniu. Muilo akmuo – specialus iš Suomijos importuojamas akmuo, kuris itin gerai išlaiko temperatūrą. Įkaitęs šilumą jis saugo net kelias paras. Tačiau židiniai su muilo akmens plytelėmis itin brangūs.

Didžiausias būsto šildymo židiniu ar krosnele trūkumas yra tas, kad šildoma ne nuolatos, t. y. tol, kol dega ugnis. Todėl verta pagalvoti apie dujinį ar elektrinį šildymą, o židinį (krosnelę) palikti kaip alternatyvų variantą. Derinant du šildymo variantus įmanoma ir sutaupyti: židinį ar krosnelę gera užsikurti tuomet, kai šiek tiek trūksta šilumos ar vėsiais pavasario, rudens vakarais.

18. Kurio tipo židiniai – uždari ar atviri - šildo efektyviau?

Židiniai gali būti atviri, šildantys tiesiogiai nuo ugnies kaitros tą erdvę, kurioje jie įrengti. Tokio židinio efektyvumas gana žemas - iki 20%, trumpas vienos malkų įkrovos degimo laikas. Šio tipo židiniai dažniau atlieka interjero detalės funkciją. Daug populiaresnis ir efektyvesnis patalpų šildymas yra uždaro tipo židiniais su ketiniais ar plieniniais židinio ugniakurais.

Tokiu būdu oras, įkaitęs nuo ugniakuro ir sukauptas ertmėje, izoliuotoje akmens vata ir šilumą atspindinčia folija, gali būti perduodamas per angas į tą pačią patalpą natūralia konvekcija, o taip pat ir į kitas patalpas per specialiai įrengtą ortakių sistemą su karšto oro ventiliatoriumi. Tokių židinių efektyvumas siekia 70%.



Pagal www.manonamai.lt medžiagą.

 

 

 

Kaip ir kodėl naudojamos krosnelės

Kai už lango paspaudžia šaltukas ir temperatūra nukrenta žemiau nulio ribos, dažnas susimąsto apie šiltesnius namus. Vis dažniau tam įgyvendinti pasirenkamos krosnelės, kurios ilgus žiemos vakarus praturtina natūralia šiluma bei jaukumu. Žmonės norėdami namuose susimontuoti krosnelę, tam, kad įsigytų tinkamiausią ir efektyviausią pirkinį, privalo apsvarstyti visus variantus bei žinoti pagrindinius krosnelių veikimo principus. 


Kaip ir kodėl naudojamos krosnelės title=

Sėkmingas montavimas užtikrina gerą veikimą

Daugelis ekspertų teigia, jog norint, kad krosnelė veiktų taip kaip jai priklauso, labai svarbus žingsnis – jos montavimas. Tai geriausiai gali atlikti profesionalai, tačiau jei tai užsimojote padaryti patys, privalote laikytis saugumo reikalavimų. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kad krosnelė būtų montuojama laikantis saugių atstumų nuo sienos ar kitų baldų. Taip išvengsite netikėto nelaimingo atsitikimo. Geriausias krosnelės pagrindas – granito ar natūralaus akmens plokštė. Tai ne tik dailus namų akcentas, bet ir funkcionali smulkmena suteikianti saugumo jei degančios malkos iškristų iš krosnelės. Montuojant krosnelę labai svarbus yra dūmų išėjimo klausimas. 

Bet kokio tipo krosnelės dūmtraukis turi būti sumontuotas be priekaištų, kitaip vos pradėjus naudoti naują namų prietaisą, visa patalpa prisipildys dūmais. Labai svarbus dūmų vamzdžio akcentas – izoliacija. Kadangi laukan išmetami karšti dūmai, norint apsisaugoti nuo netyčinio gaisro, krosnelės dūmtraukis turi būti izoliuotas nuo sienų, stogo ar kitų objektų. 

Ekologiškas šildymosi būdas

Daugelis teigia, jog šildyti namus krosnele yra gerokai pigiau nei karštu vandeniu ar elektra. Mat naujausios krosnelės, kūrenamos sausomis malkomis, išskiria itin daug šilumos ir sugeba sušildyti net itin erdvias namų patalpas. Be to, skirtingų tipų krosnelės gali būti kūrenamos skirtingu kuru. Štai medienos pjūvenų briketai yra ne tik ekologiška, bet ir itin patogi kūrenimo priemonė, man po briketų kūrenimo lieka mažai nešvarumų ir pelenų. 

Svarbiausia – saugumas

Kaip ir montuojant krosneles, taip ir jas naudojant, labai svarbu žinoti, jog tai pavojingas namų baldas. Dėl šios priežasties, norint legaliai įsirengti namų krosnelę, reikalinga atsižvelgti į priešgaisrinės saugos reikalavimus. Daugiabučių namų gyventojai teigia, jog kartais tokiam pirkiniui prireikia ir kaimynų leidimo. Geriausias būdas apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų – būsto draudimas. Tiek plieninės, tiek ketaus krosnelės yra kūrenamos natūraliu kuru, todėl verta pagalvoti apie viską. 

 

 

 

2014-01-10 Šaltinis: StraipsniuDirektorija.lt